pakšterėti

pàkšterėti, -ėja (-i J), -ėjo 1. žr. pakštelėti 1: Pàkšterėjau aš anam su lazda, klupt ant vietos i suklupo – teip yr opi anie Prk. Paėmęs kirvį pàkšterėk kokį kartą į šitą vinį Plt. Pàkšterėjo per pakaušį su kirpente, ir apvirto kaip kopūstas Plt. 2. intr. pokštelėti: Pakšterėjo medis lūždamas, indas krisdamas ant žemės J. 3. žr. pakštelėti 4: ^ Pàkšterėk tu gaidžiui uodegon! (sakoma įkyriai kalbančiam, nenusileidžiančiam, priekaištaujančiam ir pan.) Sdk. Pakšterėk gaidžiui pauodegin, tai gausi grandelę! (sakoma, kai klausantysis vis nesupranta) LTR(Kp). Pàkšterėk gaidžio atakaiton! Kp.